- dūkas
- 3 ×dū̃kas (sl.) sm. ppr. sing. (2) Br, Brt, dùkas (4)
1. tvaikas, dvokas: Čia (kambaryje) pilna visokių dū̃kų, neit nosį riečia Gs. Kad ir uždarytos durys, vis tiek eina dùkas Kp. Į tą trobą įejau – toks dūkas besąs Grg. Koks negeras dū̃kas tau iš burnos eina Smn. Pas jus pirkioj negeras dū̃kas Pun. A, kad čia blogas dū̃kas Sg. Kai atidarė grabą, tai toks baisus dū̃kas išėjo Snt. Pavasarį dū̃kas iš žemės eina J. Dū̃kas, kur giria dega, bus žemdagis J.
2. kvapas, atsikvėpimas: Oi kap šalta pas jus trobon, net dū̃kas regėt Drsk. Tep bėgau, kad vos dūką atgavau Drsk. Imu ir priilstu, dū̃kas užpuola Lp. Net dū̃ką užima Rdm. Dū̃ką užimdinėja Zt. | Vienu dūkù negãli lėkt – reikia šertis [važiuojant]! Lp. Arklys išmaukė viedrą vandenio vienu dūkù Lp.
3. Km dusulys: Bėrasai turi dùką Kp. Visi jų arkliai su dukaĩs Kp.
◊ čỹstas (kieno) dū̃kas labai panašus (į ką): Ale čỹstas tėvulio dū̃kas Drsk.gývas (gyvẽna) šventù dūkù [ir tabakù] sakoma apie mažai valgantį, neturintį apetito: Tu gývas šventù dūkù ir tabakù Kt. Nieko nevalgo – šventù dūkù gyvẽna Rdm. nė̃ dū̃ko visiškai nieko, nė kvapo (nebūti, nelikti): Išdūmė visi – nė dūko neliko Vlkv. Jis ištvilino greitai, nepalikęs nei dūko M.negẽras (nečỹstas OZ17) dū̃kas nelabasis, velnias: Gal negẽras dū̃kas nešioja! Drsk.neščėslỹvas dū̃kas netikėlis: Kai papuoliau neščėslyvui dūkui, išdžioveno mano širdį kai liepą LTR(Rš).paskutìnis dùkas išė̃jo Grž mirė.paskutìnį dū̃ką išléisti (nu)mirti: Jau paskutìnį dū̃ką išléido Rdm.prakéiktas dū̃kas keik. bjaurybė: O tu prakéiktas dū̃ke! Gs.sàvo dūkù eĩti K; MŽ305 savo galva gyventi.tìk šil̃tas dū̃kas Rdm sakoma apie vos gyvą.
Dictionary of the Lithuanian Language.